- blusius
- blùsius, blùsė dkt. Rei̇̃kia greičiaũ máudyti tą̃ blùsių (šunį).
.
blusius
Look at other dictionaries:
blusius — 1 blùsius sm. (2); Mt bot. dumblių rūšis, vandenkrėtis (Anabaena flos aquae) … Dictionary of the Lithuanian Language
blusius — 2 blùsius, ė smob. (2) 1. N, K, Alk kas turi daug blusų: Šuo, arba kas turi daug blusų, vadinas blùsius J. O tu, blùsiau, prie manęs nelįsk, dar blusoms apkrėsi Žvr. 2. Ds prk. mažas, silpnas, menkas, vargingas žmogus: Aplink čia b[uv]o visi… … Dictionary of the Lithuanian Language
blusė — blùsius, blùsė dkt. Rei̇̃kia greičiaũ máudyti tą̃ blùsių (šunį) … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
aptrokšti — NdŽ, KŽ 1. intr. pridusti, priilsti: Tėvas abidi karves pasileido i bėga paskui aptroškęs Jrb. Kad sunku, tai aptrokšti Skdv. Blusius gainiodamas pavargo, aptroško, supyko Žem. Šio to prasimanius pas savo gerąją mylimąją kūmaitę [nubėgo]… … Dictionary of the Lithuanian Language
aukštynaikas — aukštynaikas, a adj. (1) J, aukštỹnaikas (1), aũkštynaikas (1) žr. aukštielninkas: Aukštynaikas guli Als. Su sykiu pagavo kojas, kad drožiau aukštynaikas ant ledo Grg. Aukštynaika virto ant savo patalynės I. Blusius, radęs tokią jeibę jam… … Dictionary of the Lithuanian Language
blusininkas — blùsininkas ( inykas), ė smob. (1) 1. Pn žr. 2 blusius. 2. prk., menk. mažažemis: Iš kur šits šimtamargis atsirado terp tų blùsinykų! Gs. 3. B.Sruog prk. smulkmenų žmogus … Dictionary of the Lithuanian Language
blusinis — 2 blùsinis, ė smob. (1) 1. kas turi daug blusų, blusius: Ot blùsinis – blusų užsėstas, pažandės blusų apgraužtos Lp. 2. prk. žioplys; nuskarėlis: Supaisysi, ką tas blùsinis šnekėjo! Dglš … Dictionary of the Lithuanian Language
blusinyčia — ×blusinyčia (hibr.) sf. (1), blùsinyčia (1) Skr 1. blusynė: Ta mergės kamara tikra blusinyčia Vvr. 2. scom. blusius: Kas tur blusų daug kaip šuo, vadinas blusinyčia J … Dictionary of the Lithuanian Language
blusėlius — blusė̃lius, ė smob. (2) kas turi daug blusų, blusius: Ko čia trinies kaip blusė̃lius? Bsg … Dictionary of the Lithuanian Language
jeibė — (= eibė) sf. (1) Š, BŽ28,267; M.Valanč 1. Škn žala, nuostolis: Ans jeibes daro Als. Vaikas padirbo jeibę, pridirbo jeibių, kokias jeibes ans dirba (mušasi, pešasi)! J. Šitos antys tai tik jeibėm daryt Ds. Kokių ans jeibių čia pridirbo! Als. Kam… … Dictionary of the Lithuanian Language
